Krautuvės vidus ir prekystalis.

Sugirgždėjo spyna, pasigirdo atidaromų durų garsas ir vidun žengė Amelia. Tataigi, aš čia dirbsiu. Perfekto! Varnė šyptelėjo ir tyliai uždariusi duris, raktą susikišo tašėn. Žengusi į krautuvės vidury, mergina apsižvalgė. Visur buvo gyvūnų narvai, juose ūkavo pelėdos, šnypštė gyvatės, kniaukė katinai... Ko tik negalėjai išgirsti.
Amė lengvais žingsniais nusklendė prie lango ir atidengė lengvas šilko užuolaidėles. Kaip mat į krautuvę įsiskverbė saulės šviesa, viduje tapo šviesiau ir jaukiau. Amelia nusišypsojo ir tada pamatė, kad ant prekystalio susidaręs nemenkas dulkių sluoksnis. Mergina pakraipė galvą ir išsitraukė lazdelę. Ja grakščiai mostelėjo ir ištarė:
- Evanesco!
Viskas kaip mat tapo švaru ir tvarkinga. Labai gerai, pagalvojo varnė ir žengusi už prekystalio ataisėdo į aukštą kėdę. Išsiėmusi iš stalčiaus kažkokį laikraštį, pradėjo jį vartyti.

Amelia pakėlė akis nuo žurnalo. Į ją žvelgė jauna mergina su Grifų Gūžtos emblema ant krūtinės.
- Sveika,- tarė ir peržvelgė lentynas,- hmz... žiūrint kokios pelėdos nori. Ar didelės, ar mažos... Baltos, rudos, juodos... ar dar kokios. O katė. Hmz, manau norėsi jaunos. Taip pat būtent kokios - juodos, rainos ir pnš,- nusijuokė.

Amelia lėtai linktelėjo:
- Taip, su narveliu ir galiu iškart duoti lesalo,- šyptelėjo.
Mergina nukėlė nuo spintelės nedidukę pelėdžiukę baltom, it sniegas plunksnom ir švelniai žibančiu narveliu.
Amė nusišypsojo pelėdžiukei, toji tyliai suūkė. Tada mergina vėl atsisuko į lentynas ir akimis susirado nedidelę liesą katytą žvilgančiu juodu kailiu. Varnė paėmė ją su krepšiu ir padėjo ant prekystalio.
- Jai maždaug vieneri metai,- nusišypsojo,- jauna dar ir tikrai miela.
Amė pakuteno katei nosį. Ši sumurkė.
- Taigi, imi?- pažvelgė į Allegrą ir šyptelėjo.

Amelia pasilenkė ir iš po prekystalio ištraukė big maišą lesalo.
- Pakaks kokiems... hmz... penkiems mėnesiams,- nusijuokė,- manau paneši, neatrodai silpna.
Ji mirktelėjo ir pradėjo skaičiuoti:
- 1 Galeonas lesalas...- spustelėjo kasoje skaičiukus,- 5 Geleonai katė ir 6 galeonai pelėda,- spaudžiojo kasą,- viso: 12 Galeonų.
Amė nusišypsojo.

- Akcijas darome,- nusijuokė Amė ir paėmusi pinigus linktelėjo Allegrai,- nėra už ką. Viso.
Amelia įmetė Galeonus į kasą.
- Miela mergina... Matosi, kad naujokė,- nusišypsojo ji ir atsisėdusi vėl įniko į žurnalą.

Amė, išgirdusi varpelio skambesį pakėlė akis. O, pagaliau mano krautuvėlė pastebėta. Ji nusišypsojo ir atsistojusi padėjo žurnalą ant prekystalio.
- Sveika,- linktelėjo ir peržvelgė prekystalį,- kąti katidaviau vieną mažą baltą pelėdą. Tuoj atnešiu kitą iš kamabriuko.
Mergina nuvingūriavo už durų ir grįžo su dailiu narveliu blizgančiom grotom ir jame miegančia pelėdžiuke. Ji buvo sniego baltumo, o atsimerkusi parodė dideles geltonas akis.
- Štai pelėda,- nusišypsojo Amė,- katė Persų rudoji. Tuoj.
Amė paėjo toliau ir pamačiusi krepšelyje susirangiusią katę dar perskaitė lapuką ant krepšio. Jis skelbė Persų Rudoji. Am linktelėjo ir paėmusi krepšį padėjo jį ant prekystalio.
- Štai katė. Jai dar nėra metų, bet po mėnesio jau bus,- nusišypsojo. Varnė paglostė katei galvą ir ji pakėlusi ją pramerkė žvitrias ryškiai mėlynas akis,- jų labai gražios akys ir šeip meilios yra.
Am sukikeno ir taip pat ištraukė iš po prekystalio lesalo pelėdai ir sauso maisto jaunom katėms.
- Prašau,- tarė,- imi viską?

Amelia linktelėjo ir pradėjo pirštu tarškėti į kasą:
- Pelėda 6 Galeonai, jos lesalas 1 galeonas...- skaičiavo,- katė 10 Galeonų, katės ėdalas 2 Galeonai...
Mergina žvilgtelėjo į langelį ant kasos:
- 19 Galeonų,- tarė Amė.

Amė įsidėjo galeonus į kasą:
- Viso gero,- pamojavo Peyton'ei ir krestelėjo ant kėdutės.

- Sveiki atvykę į Magiškąjį Žvėryną - geriausią jūsų pasirinkimą!- pasveikino Amė išskėsdama rankas.
Slapčiomis nusijuokusi ji atsisuko į pirkėją.
- Žinoma, turim,- atsakė ji Klastuolei.

- Laba dien... - nusižiovavo Amė apsiblaususiom akim žiūrėdama į klastuolę.
Laukdama kitų josžodžių, Am pasirėmė ranka smakrą, tačiau šioji ėmė ir išėjo. Am purkštelėjo. Nesuprasi tų pirkėjų... Ir pasistatė priešais akis žurnalą.